Ne vieną ir ne du kartus visi mes esame diskutavę, kas svarbiausia žvejyboje? Šioje apžvalgoje noriu pasidalinti savo nuomone. Kas lemia žvejybos sėkmę?

BŪTI TINKAMOJE  VIETOJE TINKAMU METU

Perfrazavus žinomą posakį – kaip ant žemės, taip ir vandenyje – pripažįstame ir suprantame, kad ten, po vandeniu, taip pat vyksta gyvenimas su savomis taiskylėmis bei dėsningumais. Keičiasi metų ir paros laikai, debesuotą dieną keičia saulėta ir t.t. Žuvys, kaip ir žmonės, juda po savo pasaulį, kai kurias vietas praplaukia nesustojusios ir niekada ten negrįžta, kitas, patikusias, aplanko dar ir dar kartą, kai kuriose gyvena, o kitose maitinasi. Suprasti žuvų judėjimo dėsningumus ir vietas, kur ir dėl ko jos laikosi –sėkmingos žvejybos pagrindas.

90% ŽUVŲ GYVENA 10% VANDENS

Medžiotojai medžioklei renkasi tas vietas, kur laikosi žvėrys. Grybautojai ieško grybų ten, kur jie auga…

Kodėl žvejys turėtų elgtis priešingai ir ieškoti žuvies ten, kur mažiausia tikimybė  ją rasti?

Kodėl žvejys plaukioja po vandens telkinį bet kur, degindamas brangų kurą ir veltui gaišta savo laiką? Kodėl jis žiemą aklai bado 100 ekečių per dieną, tvirtai įsitikinęs, kad neiškirtus bent 50, žvejyba nebus sėkminga?

Kodėl žvejys visą dieną sėdi ant kranto, nenutuokdamas, kad dugninė užmesta visai ne toje vietoje, kur reikia arba užmetimo nuotolis neleidžia jos pasiekti?

Kodel žvejys, žiūrėdamas į vandenį įsivaizduoja, kad žuvų pilna visur, bet kuriame vandens sluoksnyje ar vietoje?

Klausimų sąrašą būtų galima dar ilgai tęsti, tačiau atsakymas visada bus vienas, lakoniškai paprastas:

 TODĖL, KAD NEMATO KUR IR KĄ DARO; VEIKSMO VIETA  PO VANDENIU!

Mąstantys ir žuvų pagaunantys žvejai visada analizuoja situaciją. Pripilkime vandens į vonią ir suleiskime būrelį mailiaus ar plėšrią žuvį, dalį vonios uždenkime, kad susidarytų pavėsis. Kurioje vonios pusėje laikysis žuvis saulėtą dieną? Teisingai – pavėsyje. Kodėl vandens telkinyje turėtų būti kitaip? Kas vandenyje duoda šešėlį? Žolės. Kas jeigu žolės auga per daug seklioje vietoje ir žuviai per karšta? Tada puikus prieblobstis –povandeninis kalnelis su stačiu šlaitu. Bet kur jį rasti ir kuri pusė stati?

Bet koks išskirtinis dugno reljefas ar struktūra žuvis prie savęs traukia ištisus metus, tik gyliai ir vietos keičiasi. Įsivaizduokime smėlio aikštę ar dykumą su viduryje augančiu medžiu. Žmonės, vaikščiojantys po aikštę, nesąmoningai ateis prie medžio, todėl, kad tai vienintelis objektas, ryškiai išsiskiriantis iš aplinkos. Taip ir su žuvimis. Ar tai būtų povandeninio kalno status šlaitas, ar laiptuotas dugno reljefas su perkritimais, ar gilios duobės šlaitas su išėjimu prie kranto, ar balnas tarp dviejų kalnelių, išvardintos vietos yra žuvų traukos centrai. Vienoms žuvims tai yra priedanga, kitoms – patogi vieta pasalai, trečioms – virtuvė pavalgyti ar miegamasis pailsėti. Žuvis neplaukioja bet kur ir bet kada, be priežasties. Ji neplaukia į svečius pas draugus ar aplankyti giminaičių. Visas jų gyvenimas sukasi apie tris būtinybes: maistą, priedangą bei nerštą.

Ne kartą teko diskutuoti apie tai su kolegomis žvejais. Manau, esu girdėjęs visus įmanomus  argumentus (protingus ir nelabai). Dažniausiai pasitaikantis: aš pažįstu ir žinau ežerą, tiek daug metų žvejoju. Antras pagal populiarumą: turiu išsisaugojęs vietų, kur kažkada gerai kibo, koordinates. Patikekite manimi, būsite labai nustebinti pamatę tikslų vandens telkinio dugno žemėlapį. Aš buvau, žmonės, žvejojantys ežere 40 metų, buvo. Galima save guosti auksinių  taškų turėjimu. Taip, ten kažkada pagaudavo žuvų, todėl ir taškas išsaugotas. Bet kodėl ten kibo? Kaip žvejybos metu surasti kitą tokią pačią vietą kai ši bus apgaudyta arba užimta kitų žvejų? Manau, ne vienas iš mūsų ne kartą buvo grįžęs prie auksinio taško, bet žuvų ten  nerasdavo ir tai normalu, nes jos tuo momentu buvo kitose auksinėse vietose, kurias mums dar reikės surasti.

Atlikime eksperimentą. Suraskime vieno ar kelių kvadratinių kilometrų žemės kraštovaizdžio nuotrauką iš paukščio skrydžio. Tai bus mūsų ežero dugno nuotraukos. Pabandykite iš atminties atkartoti tai ant piešimo lapo ir palyginkite. Tą patį padarykite po mėnesio, taip pat iš atminties. Rezultatai labai nustebins.

Gatvėje naviguoti mums reikalingi žemėlapiai, nes galvoje negalime sutalpinti visų maršrutų ar atsiminti kelio pagal MATOMUS aplinkos orientyrus. Argumentas, kad  aš pažįstu savo ežerus ir žinau dugno reljefo išdestymą, nors niekada jo NEMAČIAU, mano nuomone, yra mažų mažiausiai neprotingas.

Ar galima žvejoti be navigacinio žemėlapio? Taip. Ar galima pagauti žuvies žvejojant aklai? Taip. Ar galima žvejoti be echolotų? Taip. Seneliai ir tėvai taip žvejojo. Mes taip žvejojome. Ar įmanoma pagauti žuvies be echoloto? Taip. Gaudydavome ir pagaudavome. Prieš 15–20 metų echolotas Lietuvoje buvo stebuklas, tačiau dabar absoliuti dauguma žmonių be jo neįsivaizduoja žvejybos. Kodėl? Todėl, kad yra protinga, naudinga ir patogu juo naudotis!

 

DUGNO RELJEFO ŽEMĖLAPIAI: BŪTI AR NEBŪTI?

Kiekvienas į šį klausimą  atsakys pats sau. Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę ir į viską žvelgia per savo kritikos prizmę.

Štai kokia mano nuomonė:

  • Aš neplanuosiu savo velkiavimo maršruto atsižvelgdanas į bažnyčių stogus bei  medžių viršūnes;
  • Neplauksiu žvejoti į turgų, nes ten kimba, nelipsiu kitiems žvejams ant galvos,  nes žuvį pagavo.  Taip pat nenoriu, kad man liptų. Rasiu žemėlapyje panašią vietą ir ten gaudysiu. Ir pagausiu. Man žuvies radimas ir spėjimų pasitvirtinimas atneša tiek pat pasitenkinimo kaip ir žuvies pagavimas;
  • Aš neisiu ledu kilometro ar daugiau, kad pasiekčiau vieną mistinį auksinį tašką, kur aplinkui daugiau nieko nėra. Žemėlapyje išsirinksiu kelias potencialiai geras vietas arti viena kitos ir sutaupysiu savo brangų žvejybos laiką. Aš atvažiuoju žvejoti, o ne čiuožimu užsiiminėti;
  • Nebadysiu 100 ekečių bet kur. Išgręšiu vieną ar dvi eketes tiksliai ten, kur reikia. Apgaudęs padarysiu tą patį kitoje vietoje. Fizinio lavinimo pamokos seniai praeityje. Kai norėsiu pasportuoti, nueisiu į sporto klubą.
  • Neieškosiu senų kitų žvejų ekečių. Juk jeigu gręžė, gal ką nors žinojo?  Gal ir pataikė, gal net pagavo, bet man žvejoti apgaudytose vietose nesinori.
  • Aš noriu tiksliai žinoti, kokiu nuotoliu nuo povandeninio kalnelio sustojau, kurioje pusėje norėčiau žvejoti ir kodėl.
  • Noriu žinoti, kodėl  pagavau žuvį konkrečioje vietoje, turėti galimybę rasti kitą panašią vietą vandens telkinyje ir pakartoti savo sėkmę.
  • Nenoriu sėdėti ant kranto ir svarstyti: teisingoje vietoje mano dugninė užmesta, ar ne? Koks dugno reljefas po vandeniu, ar pasiekiau norimą vietą?
  • Noriu turėti galimybę greitai keisti žvejybos vietas, kad greičiau išsiaiskinčiau, kur laikosi žuvys, kibimo tendencijas ir jas sekmingai atkartočiau.
  • Nenoriu būti pririštas prie vieno ar kito vandens telkinio nes jį žinau, noriu turėti galimybę žvejoti bet kur.

Taip, aš daug ko noriu, nes tai mano hobis ir liga, kaip ir daugelio iš Jūsų. Tiesą sakant, aš  išleidžiu daugiau pinigų žvejybos įrankiams bei priemonėms negu kainuoja mano automobilis (tikiuosi, kad  žmona šių eilučių neskaitys ir tikras kainas sužinos tik po mano mirties 🙂 🙂 ). Jeigu bandyčiau rasti bent vieną priežastį, kodėl turėčiau nesinaudoti dugno reljefo žemėlapiais, tikrai nerasčiau, nes jos nėra ir būti negali. Tiesą sakant, apie tai net negalvočiau.

Žemėlapiais pradėjau naudotis prieš daug metų ir atgal grįžti nebenoriu. Aš visada pasiruošęs žengti vienu žingsneliu  daugiau, kad patekčiau ten, kur kitų nėra. 🙂  To visiems nuoširdziai ir linkiu!

Kaip visada, mano nuomonė nebūtinai turi sutapti su Jūsų.

Geriausi linkejimai

K.K  <‘,>><